Pailgieji svogūnai (Calçots - kalšots)

Katalonijos zonoje itin didelė šventė - kalšotada. Calçots – tai viena iš svogūno rūšių. Šiuos svogūnus auginant, būtina apgaubti dideliu žemės kiekiu, kad butų kuo ilgesnis baltas stiebas. Dažniausiai šis baltas stiebas būna apie 20-25cm, būtent jis ir yra valgomas. Calçots paruošimo būdas yra labai paprastas. Jie kepami ant žarijų, dažnai kuomet dar rusena ugnis. Pati šventė  - tai svogūnų valgymas, kiekvienas dalyvis turi savo ´seilinuką´, nes po šio valgio ne tik rankos, bet dažnai ir rūbai ir veidas būna pajuodęs. Tikri kalšotados dalyviai primąjį pajuodusį svogūno sluoksnį nulupa vienu ypu. Kaip tai padaroma? Viena ranka suspaudžiami tvirtai vidiniai svogūno laiškai, tuomet kita ranka sučiumpama balto kotelio pabaiga ir pirštais suspaudžiama, kol atšoksta pirmasis sluoksnis nuo likusių. Neatleidžiant pirštų tempiamas pirmasis sluoksnis žemyn ir taip išsineria visiškai švarus svogūno vidus. Šis dalis yra mirkoma į romesko padažą ir suvalgomas baltas svogūno stiebas. Šis patiekalas turi neatskiriamas dalis, svogūnas ir romesko padažas, ir abu jie yra lygiaverčiai, tad jei padažas nėra vykęs, tikrąja kalšotada džiaugsitės trumpai!! Skanios patirties!!

Citrusinių vaisių defektai

Visi sutiksime, kad žmonės valgo akimis, o jei dar maisto produktas nėra gerai pažįstamas, tai tik akimis. Norisi nepriekaištingos išvaizdos, ryškios spalvos ir visa kita, kas gražu akiai. Tačiau ar visada verta permokėti už išvaizdą? Citrusiniai vaisiai turi itin storą žievę, kurios niekas nevalgo, tačiau perkant vaisius visuomet ieškoma idealaus vaisiaus, be jokių žievės problemų. O kodėl? Ar mes valgom citrusinių vaisių žievę? Tad trumpai apie žievės problemas ir kokių vaisių neverta išbrokuoti? Pagrindines problemas galime surikiuoti į dvi grupes: evoliucionuojančios problemos ir neevoliucionuojančios problemos. Visos neevoliucionuojančios problemos dažniausiai turi tik žievės pakitimus, o viduje vaisius toks pats geras ar net geresnis nei vaisius su idealia žieve.

žalios dėmelės

Neevoliucionuojančios problemos atsiranda kuomet vaisius yra savo augimo laikotarpyje ir pažeidžiamas paviršutinis žievės sluoksnis (medžių šakos nubraižo, kruša, ar kai kurie gyviai (sraigės, vorai) pažeidžia pirmąjį sluoksnį). Šie pažeidimai neturi jokios įtakos pačiam vaisiui, tad galime kuo puikiausiai valgyti. Kita neevoliucionuojanti problema tai žalios dėmelės. Pirmieji citrusiniai vaisiai pilnai nunoksta ant medžio, tačiau žievės spalvos pakeitimui reikalingos atitinkamos oro sąlygos, t.y. vėsios naktys. Kad įgautų reikiamą spalvą yra laikomi etileno kamerose ir pamažu šio chemikalo pagalba yra pakeičiama spalva. Žalios dėmelės atsiranda tuomet, jei skinimo metu buvo pažeistas pirmas žievės sluoksnis ir pažeistos zonos nebepakeičia spalvos. 

Evoliuciuonuojančios problemos dažniausiai atsiranda nuo sudaužymo, šalčio ar vabzdžių ir jau paveikia citrusinių vaisių vidų. Sudaužymo metu, jei yra pažeidžiama žievė iki pagrindinės masės, vaisiai po kelių dienų pradeda pūti. Kuomet vaisiai sušąla, vaisiaus viduje susidaro maži kristalėliai, šie kristalėliai sudrasko skiltelės odelę, tad atšilus, vaisius praranda savas sultis. Sušalę vaisiai beveik neturi sulčių. Kita problema ispaniškai vadinasi pixat (šlapinimasis), atsiranda tuomet, kai daug lyja. Vaisiai prisigeria daug vandens ir žievė nebeišlaiko vandens kiekio ir pradeda praleidinėti vandenį , vieta kurioje praleidžiamas vanduo paruduoja ir greičiau gali pūti, dažnai šie vaisiai neturi gero skonio, nes didelis vandens kiekis sumažina cukraus ir rūgštingumo koncentraciją. Paprastas patikrinimas ar vaisius viduje gali būti pažeistas, tai reikia paspausti ant žievės defekto ir jei defekto zona yra minkštesnė, nei likusi kita žievė, vadinasi šis vaisius gali būti pažeistas.

Manchado

Manchado (dėmėtas). Nutinka nunokusiems vaisiams, kuomet yra apdirbami pakavimo sandėliuose, ir turi itin ploną žievę. Sluoksnis žievės (burbuliukai), kur kaupiasi citrusų rūgštis, yra pažeidžiamas. Ši  rūgštis išteka ir su laiku oksiduojasi, tad turime rudas dėmes. Vaisius viduje tinkamas valgyti, tačiau neturi ilgo gyvavimo laikotarpio, nebėra žievės apsaugos.

Minkštumas

Dar viena ir dažna problema, tai būtų vaisiaus minkštumas (isp. bufado). Šis reiškinys atsiranda tuomet, kai vaisiai dar yra ant medžio ir medis jau ruošiasi naujam sezonui, tuomet medis pradeda traukti iš vaisių sultis. Vaisiaus masė viduje mažėja ir galų galiausiai atitrūksta nuo žievės. Vaisius viduje yra skanus, jis yra valgomas, neturi problemų dėl puvinio, tik kad atitrūkusi masė greičiau džiūna.

Kaip patikrinti ar vaisius yra senas? Tik iš matymo labai sunku, bet keli kriterijai, kurie gali pagelbėti: minkštumas (nors ne visada), susigrublėjusi oda, nėra spindesio ir lengvas vaisius. Senas vaisius beveik neturi rūgštingumo, sultys labiau primenas vandenį su trupučiu cukraus.

Ir galų galiausiai dėl spalvos. Vaisius visiškai nunokęs viduje, turi labai šviesiai žalią žievės spalvą (ankstyvosios rūšys).  Tad itin oranžinė spalva gali reikšti ilgas valandas etileno kamerose, išskyrus rūšis, kurios yra ryškios (Clemenrubi, Oronules, Clemenules).  

Tad eidami į parduotuvę nenumeskite citrusinio vaisiaus, kuris gali turėti tik odos defektą, dėl vaisiaus, kuris turi idealią žievę, tačiau jau yra mikštas!! 

Traukinių sistema Ispanijoje

http://imageshack.usphotomy-images5952738862.jpg

Ispanija svyruoja šiuo metu ant bedugnės krašto, nes per paskutiniuosius dešimt metų neapdairiai švaistė ir investavo pinigus. Kai kurios infrastruktūros reikalauja dar investicijų ir yra visiškai nenaudojamos. Nepaisant kvailysčių, kurių pridarė ispanijos politikai yra investicijų gerai panaudotų, viena jų traukinių sistema (aišku yra atkarpos itin nenaudingos ir kitur kur itin trūksta).  Ispanijos traukinių sistemą galime grupuoti į tris pagrindines dalis: ilgos distancijos, vidutinės distancijos ir trumpos distancijos (artimieji traukiniai).

Ilgos distancijos traukiniai. Šie traukiniai sujungia visas 17-ika Ispanijos autonomijų. Priklausomai nuo pasirinkto traukinio tipo, kelių šimtų kilometrų kelionės gali trukti valandą ar kelias valandas. Iš Madrido į kitus didžiuosius miestus kiekvieną dieną kursuoja greitieji traukiniai, tad kelionė Madridas – Sevilija gali trukti tik 2.5 valandos. Jei turite daug laiko ir norite taupyti galite rinktis lėtesnius traukinius ir mokėsite tik pusę kainos lyginant su greitaisiais traukiniais.

Vidutinės distancijos. Šie traukiniai jungia didžiuosius kiekvienos autonomijos miestus, pvz Tortosa-Taragona-Barselona ir daug kitų variantų. Traukiniai keliauja panašiai kas dvi tris valandas kiekviena kryptimi.

Trumpos distancijos. Tai traukiniai, kurie jungia artimiausius kaimus su didžiaisiais Ispanijos miestais. Šie traukiniai dažniausiai kursuoja per valandą du-tris kartus. Kainos itin ekonomiškos ir susisiekimas daug greitesnis su miesto centru nei su mašina. Pagrindiniai miestai su kuriais išvystytos šios linijos: Oviedo, Santander, Bilbao, Zaragoza, Barselona, Madridas, Sevilija, Kadis (Cadíz), Malaga, Mursija, Alikantė ir Valencija.

Naudingas produktas norintiems aplankyti visą Ispaniją traukiniu. Šiuo metu yra siūlomas įmonės Renfe produktas, Renfe Spain Pass. Nusipirkus šį bilietą jis galioja visą mėnesį, per šį mėnesį galite pasirinkti kiek kelionių Jums reikės: 4, 6, 8 ,10 ar 12. Nuo kelionių skaičiaus priklauso kaina, ji svyruoja nuo 168 eurų iki 404 eurų. Su šiuo bilietu galima naudotis ir greitaisiais traukiniais, tad tikrai puiki alternatyva pamatyti 12 nuostabių Ispanijos miestų.

Visą išsamią informacija pateikta tinklapyje: http://www.renfe.com/EN/viajeros/index.html. Jame rasite kainas, tvarkaraščius ir kitą reikiamą informaciją.

Ką reiktų žinoti apie priešpiečius?

Lietuvoje nėra populiaru priešpiečiauti, tačiau daugumai Ispanijos vyrų - tai šventas reikalas! Nuo 10 iki 11 valandos užėję į bet kokį barelį, manau sutiksite daug vyrų prie stalų su savo pamėgtais sumuštiniais, vyno taure ar mėgstamu alumi. Tad bandau supažindinti su šia skania tradicija.

Priešpiečiai (isp. almuerzo arba merienda a media mañana). Pirmiausia, kur tikrai nerasit tipiškų priešpiečių: šalia pagrindinių lankytinų vietų, retai viežbučiuose.  Tipiškiausi priešpiečiai dažniausiai randami kavinėse su iškaba “Bar… ” arba su alaus iškaba (San Miguel, Mahou ir kt.). Taip, tai dažniausiai būna maži bareliai, tačiau nemaišykime su lietuviškomis  aludėmis. Mano akimis blogybė tik viena, 95% klientų yra vyrai. Moteris retai kada priešpiečiauja baruose. Tipiškiausi priešpiečiai žinoma yra sumuštinis (isp. bocadillo arba bocata). Barų vitrinose jau galima matyti tos dienos asortimentą, tačiau kartais pagamina sumuštinį, kokio klientas pageidauja. Prieš sumuštinį beveik visuomet bus atnešti užkandžiai (alyvuogės, žemės riešutai ar šviežių daržovių salotos). Pilni priešpiečiai (užkandžiai, sumuštinis, gėrimas ir kava) kanuoja apie 4.5 – 6 eurų. 

Tad jei žadate lankytis Ispanijoje, išbandykit šią tradiciją! Skanaus!  

Ispaniškas kumpis.

 Ispaniškas kumpis tikras pasididžiavimas ne tik šioje šalyje, bet ir už Ispanijos ribų. Retas žmogus nusivilia unikaliu šio kumpio skoniu. Tad trumpai pristatau Ispanijos perlą. Yra du tipai Ispaniško kumpio: Iberijos kumpis (jamón ibérico) ir Serano kumpis (jamón serrano). Skirtumai atsiranda dėl kiaulių veislės, jų maitinimo ir mėsos paruošimo.

Jamon ibérico gaminamas išskirtinai iš iberijos kiaulių veislės. Šios kiaulės penėjimo laikotarpiu išleidžiamos į ganyklas, minta gilėmis, žole ir išskirtinai tik natūraliais produktais. Iberijos kumpių paruošimas reikalauja didesnio laiko, nei jamón serrano. Paruošimo laikas svyruoja tarp 14 - 36 mėnesių. Norint išvengti sukčiavimo yra išleistas dekretas, kuris apibūdina kliaulių veislę ir taip apsaugomas pavadinimas ¨Iberijos¨. Iberijos kumpio klasifikacija pagal kokybę yra apibrėžiama dviem aspektais: pagal genetiką (75% Iberijos kumpis arba tikrasis 100% Iberijos kumpis) ir pagal maistą (Bellota, Recebo, Cebo).  Pagal kilmės vietos sertifikatą acentuojami dažniausiai šie Iberijos kumpiai: Dehesa de Extremadura, Guijuelo, Jamón de Huelva y Pedroches.

Jamón serrano kilęs iš baltųjų kiaulių veislės: Duroc, Landrace, Large White ar  Pietrain. Kiaulės auginamos gana intensyviame režime, maitinamos pašarais, kurių didžioji dalis – grūdiniai produktai. Paruošimas nesikeičia jau daugelį metų ir apima tris pagrindines fazes: sūdymas, poilsis ir džiovinimas. Šios fazės lemia kumpio kokybę, aromatą ir likusias charakteristikas. Paruošimo laikas trunka tarp 7 ir 16 mėnesių, nors kai kada trunka ir iki 24 mėnesių. Pagal kilmės vietos sertifikatą acentuojami dažniausiai šie Serano kumpiai: Teruel ir Trévelez.

Linkiu butinai paskanauti tikro Ispaniško kumpio. P.S. pagal kainą galima labai greit nuspręsti kumpio kokybę. Gerų kumpių kainos prasideda nuo 50 eurų.