Visi sutiksime, kad žmonės valgo akimis, o jei dar maisto produktas nėra gerai pažįstamas, tai tik akimis. Norisi nepriekaištingos išvaizdos, ryškios spalvos ir visa kita, kas gražu akiai. Tačiau ar visada verta permokėti už išvaizdą? Citrusiniai vaisiai turi itin storą žievę, kurios niekas nevalgo, tačiau perkant vaisius visuomet ieškoma idealaus vaisiaus, be jokių žievės problemų. O kodėl? Ar mes valgom citrusinių vaisių žievę? Tad trumpai apie žievės problemas ir kokių vaisių neverta išbrokuoti? Pagrindines problemas galime surikiuoti į dvi grupes: evoliucionuojančios problemos ir neevoliucionuojančios problemos. Visos neevoliucionuojančios problemos dažniausiai turi tik žievės pakitimus, o viduje vaisius toks pats geras ar net geresnis nei vaisius su idealia žieve.
 |
| žalios dėmelės |
Neevoliucionuojančios problemos atsiranda kuomet vaisius yra savo augimo laikotarpyje ir pažeidžiamas paviršutinis žievės sluoksnis (medžių šakos nubraižo, kruša, ar kai kurie gyviai (sraigės, vorai) pažeidžia pirmąjį sluoksnį). Šie pažeidimai neturi jokios įtakos pačiam vaisiui, tad galime kuo puikiausiai valgyti. Kita neevoliucionuojanti problema tai žalios dėmelės. Pirmieji citrusiniai vaisiai pilnai nunoksta ant medžio, tačiau žievės spalvos pakeitimui reikalingos atitinkamos oro sąlygos, t.y. vėsios naktys. Kad įgautų reikiamą spalvą yra laikomi etileno kamerose ir pamažu šio chemikalo pagalba yra pakeičiama spalva. Žalios dėmelės atsiranda tuomet, jei skinimo metu buvo pažeistas pirmas žievės sluoksnis ir pažeistos zonos nebepakeičia spalvos.
Evoliuciuonuojančios problemos dažniausiai atsiranda nuo sudaužymo, šalčio ar vabzdžių ir jau paveikia citrusinių vaisių vidų. Sudaužymo metu, jei yra pažeidžiama žievė iki pagrindinės masės, vaisiai po kelių dienų pradeda pūti. Kuomet vaisiai sušąla, vaisiaus viduje susidaro maži kristalėliai, šie kristalėliai sudrasko skiltelės odelę, tad atšilus, vaisius praranda savas sultis. Sušalę vaisiai beveik neturi sulčių. Kita problema ispaniškai vadinasi pixat (šlapinimasis), atsiranda tuomet, kai daug lyja. Vaisiai prisigeria daug vandens ir žievė nebeišlaiko vandens kiekio ir pradeda praleidinėti vandenį , vieta kurioje praleidžiamas vanduo paruduoja ir greičiau gali pūti, dažnai šie vaisiai neturi gero skonio, nes didelis vandens kiekis sumažina cukraus ir rūgštingumo koncentraciją. Paprastas patikrinimas ar vaisius viduje gali būti pažeistas, tai reikia paspausti ant žievės defekto ir jei defekto zona yra minkštesnė, nei likusi kita žievė, vadinasi šis vaisius gali būti pažeistas.
 |
| Manchado |
Manchado (dėmėtas). Nutinka nunokusiems vaisiams, kuomet yra apdirbami pakavimo sandėliuose, ir turi itin ploną žievę. Sluoksnis žievės (burbuliukai), kur kaupiasi citrusų rūgštis, yra pažeidžiamas. Ši rūgštis išteka ir su laiku oksiduojasi, tad turime rudas dėmes. Vaisius viduje tinkamas valgyti, tačiau neturi ilgo gyvavimo laikotarpio, nebėra žievės apsaugos.
 |
| Minkštumas |
Dar viena ir dažna problema, tai būtų vaisiaus minkštumas (isp. bufado). Šis reiškinys atsiranda tuomet, kai vaisiai dar yra ant medžio ir medis jau ruošiasi naujam sezonui, tuomet medis pradeda traukti iš vaisių sultis. Vaisiaus masė viduje mažėja ir galų galiausiai atitrūksta nuo žievės. Vaisius viduje yra skanus, jis yra valgomas, neturi problemų dėl puvinio, tik kad atitrūkusi masė greičiau džiūna.
Kaip patikrinti ar vaisius yra senas? Tik iš matymo labai sunku, bet keli kriterijai, kurie gali pagelbėti: minkštumas (nors ne visada), susigrublėjusi oda, nėra spindesio ir lengvas vaisius. Senas vaisius beveik neturi rūgštingumo, sultys labiau primenas vandenį su trupučiu cukraus.
Ir galų galiausiai dėl spalvos. Vaisius visiškai nunokęs viduje, turi labai šviesiai žalią žievės spalvą (ankstyvosios rūšys). Tad itin oranžinė spalva gali reikšti ilgas valandas etileno kamerose, išskyrus rūšis, kurios yra ryškios (Clemenrubi, Oronules, Clemenules).
Tad eidami į parduotuvę nenumeskite citrusinio vaisiaus, kuris gali turėti tik odos defektą, dėl vaisiaus, kuris turi idealią žievę, tačiau jau yra mikštas!!
